Kuprinė

Kiek vaikų mokyklon bėga,
Kiek jų mina žvyrą, sniegą?

Girgžteli namučių durys
Po skarytėm, po kepurėm.

Spindi nupraustos akelės.
Iš takelio ir į kelią.

Ant pečių – marga kuprinė.
Kas kuprinėje – Tėvynė.

Ten knygelės. Skaitiniai.
Linksniai. Skaičiai. Sakiniai.

Mįslės, minklės. Pasakaitės.
Bet koks senas žodžių kraitis!

Dešimt syk po metų šimtą
Šitais žodžiais mįslės minta.

Ir prieš tūkstantį žiemų
Vedė takas iš namų.

Namą šildė ugnimi,
Saulė ėjo dangumi.

Naktį, lyg budrus tėvulis
Vaikščiojo dangum Mėnulis.

Mokė Motinos vaikelį,
Neik iš kelio dėl takelio.

Iš tų žodžių pasakaitės,
Visas margas knygų kraitis.

Eilėraštuko autorė Marija Meilė Kudarauskaitė

Parašykite komentarą

Filed under Eilėraštukai

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s